skepeta

skẽpeta sf. (1) DŽ, NdŽ, Vlk, Žln, Pun, skepetà (3^b) KBII88, LsB571; Q532, R357, MŽ478, N, M, Š, LL14, Grž, Dt, Raud, Pgg, Vkš 1. Sn, Dkš, Rdš, Vlkv, Grš, Jrb, Rs skara: Ana apsivyturo, apsilūšino galvą su skẽpeta J. Didelė tai skepeta, maža – skepetáitė Vrn. Aš tokią didelę skẽpetą turėjau, užsisiausdavau tą skẽpetą ant pečių Ilg. Tik viena skẽpeta – kuoj ryšės per vasarą! Lp. Nusmezgiau didžiulę skepetą žiemai Mrc. Į mokyklą ėjau skẽpeta apsigobus, tai vaikai pasiviję ir pešiojo Slv. Apsigaubk galvą skẽpeta Klvr. Užsirišk skẽpetą, ba lauke sninga Kbr. Palauk, skẽpetą užsigobsiu ir ateisiu Skdv. Apsidenk skẽpeta, kad neparšaltum Krtn. Skẽpeta dar muno mamos nešiota, dar geriausi – susisupu ir einu Rdn. Buvau prisirišusi juodą plačią atlasinę prijuostę ir apsirišusi juodą skepetą ilgais šilkiniais kutais I.Simon. Pas žemaičių skepeta yra kol gera, ciela ir nesuplyšusi StnD3(prierašas). Pardavė karvę, nupirko dukteriai ilgamakrę skepetą LTR(Kpč). 2. skarelė: Užsirišk tą šilkinę skẽpetą Rm. Apsirišk skẽpeta, nenušalsi taip Skp. Užsigobk skẽpetą Lkm. Turguj pirkau austą skepetaĩtę KzR. Senovėj skepetaitès dėvėjo, o dabar skareles Vlkv. Jai geriau pritinka skepetaitė nekaip kepuraitė Grš. Skepetáičių daugel turėjau, ka merga buvau Erž. Jaunos dar̃ be skepetùkių vaikščioja Lš. Gelsva skepečiukè buvo užgobta Jrb. Skepečiukę užsileidau, kad nebūt matyti veido LTR(Mrk). Dėvėk, seserėle, šilkų skepetė̃lę JD78. 3. On, Dbk, Žl, Kzt audeklo gabalas, skuduras, mazgotė: Nušluostyk skẽpeta šaukštus Alks. Čia stalui šluostyt skẽpeta Užp. Skẽpetos purvinos, nėr kuom i rankas pasišluosto Klt. Ranką apirišė skẽpetom Šš. Tik kad nenusmukt skẽpeta nuo piršto! Plš. Jam duok nors šlapia skẽpeta par akis, vis tiek neraudonuos Ds. Tegul bus lopinėliam: kai kada reikia skepetýtės, tai nerandi Kp. Duok kokią skepetė̃lę, da pasiūsiu Km. Mezginį lyginti pro drėgną skepetaitę rš. Skepečiū́te šlapia išsuku išsuku sūdelius, i švarūs Klt. Aš i skẽpetas duosiu apsvyniot kojom, kad nenutrint Klt. Miltuota skẽpeta reikia aprišt rožę Aln. Skẽpeta viedras apirišta Klt. Suvyturęs jį skepeton, parišo ant kaklo ir įšoko mariosn DP140. Štai (čia) grivna tavo, kurią įvyniojau skepetoj Ch¹Luk19,20. ║ senas sudriskęs drabužis, skarmalai: Skrandos, skepetos SD127. 4. ppr. dem. H, R321 keturkampis audeklo gabalėlis nosiai, veidui, rankoms ir kt. šluostyti: Perplėškim savo skepetáites, vieną pusę pasimkim, o kitą palikim drevėn Kb. Šluosto nesveiką akį skepečiū́te Klt. Nosinė skepetaĩtė Dkš. Nusišluostyk prakaitą skepetukè Mrs. Ant žiedynų duoda merga skẽpetą su kvietka rūtų kavalieriui J. Durnius užjojo ant pats viršaus kalno, i jam karalius davė savo žiedą ir skepečìkę BM242(Vl). Gražiai pasirėdęs, gailiai apsiverkęs, žalio šilko skepetėlè ašarėles šluostė DrskD220. Su šilkinims skepetė̃lims ašarėles šluostė LB14. Balta mano skepetė̃lė ašarėles braukia JD903. ║ servetė: Trinyta skepeta, serveta R326. Taurėlinė skepetà KII184. 5. ant marškinių apykaklės dėl gražumo rišamas raištis, kaklaraištis: Kaklinė skepetà K. Jis, tyčioms savo skẽpetą nuo sprando nurišęs, pametė VoL295. 6. R142, MŽ187, M, NdŽ laivo vėliava. 7. R311, MŽ416 šydas. 8. pakarūklas: Susikapojo gaidžiai, net skẽpetos paliko raudonos Trg. Gaidžio skepetà KI579. 9. gabalas, lopas (apie žemę): Traktorininkas blogas – žemė skẽpetom liko nearta Skr.

◊ kaĩp skẽpeta

1. labai greitai (eina, lekia): Kumelaitė kad eidavo – kàp skẽpeta Rtn.

2. labai liesas, sudžiūvęs (apie žmogų, gyvulį, kūno dalį): Katinas pakūdo – kaĩ skẽpeta Klt. Išsirgau – kaĩ skẽpeta Ad. Kojūtė viena plonesnė – kai skepetẽlė Klt.